Rudens laiškai

Tas išdykėlis rudenio vėjas,
Į palangę pabelst išdrąsėjęs,
Tyčia glaudės prie lango arčiau...
Betgi laišką ne jam aš rašiau!
Išėjau to išdykėlio barti...
Pasitiko mane jau ties vartais
Ir prigludęs kuždėjo į ausį:
Lapus-laiškus ir tu greitai gausi...
------------------------
Gelsvi lapai vis gula ant tako...
O, kiek kartų jais bristi man teko!
Koks smagumas per šlamančius eiti!
Gali rinkt juos į saują ar skreitą...
Lapai šviečia... Lenkiuos ir imu:
Dovana ši – iš vėjo namų...
Eiliuotoja