Nukritusių lapų skundas

Apgavo vėjūkštis, apgavo,
Žadėjo, kad skrisim toli
Į pievas plačiąsias už kelio,
Kur jų žolinėliai minkšti.
 
Žadėjo, kad ten baltas sniegas,
Užklostys pūkų patalais.
Ir snausim, sapnuosim per žiemą,
Kol saulė palies spinduliais.
 
Nukritom čia pat, šalia klevo,
Prigludom prie parko žolės,
Tik greitai mus grėbliai pagavo,
Sugrėbė visus iš eilės.
 
Gal valandą, gal dar ir kitą
Mus gyrė vaikai eidami:
Žiūrėkit, kaip lapai nušvito,
Geltoni, auksiniai visi!

Gi dabar... Kas bus, kur padės? Nieks nežino,
Gal virsim pilkais pelenais?
Gal pūsim griovy už beržyno,
Ir piktžolėm, krūmais užleis?
 .............................................

Ak lapai, puošnūs rudenio lapai!
Jūsų džiaugsmo minutė trumpa.
Tai tik pasaką pasaką seka –
Žemė žemelė laukia juoda.
skroblas