Taip norėjo sušilti Šiaurys,
Jog sumanė įpūst nuo šalnos suliepsnojusią lają –
Nusidrėkst, nusinešti lapus
Kažin kur per laukus.
Keikia kiemsargiai vėją, nes skiautes tu šluoki nešlavęs –
Gūsis, kitas ir vėl vargiai rasi kelius ir takus.
Kaista jie, ne Šiaurys.
Lapų liepsnos išblausėti baigia.
Gūžias medžiai nuogi,
Užusnūdus sula pumpuruos.
O margi skiautiniai gula šildyti būsimo daigo,
Kad negeltų Šiaurys,
Kad nežnaibytų pirštai šalnos.