draugų ratas mažėja
tolsta giminės
svetimėjam
ir nelieka peties
ant kurio  kažkada
gal galėjai paverkti
toks gyvenimas –
atsidūstam
taip lengviausia
be priekaištų sau
ar kitam
be kaltės
be kalbų
paprasčiausiai
gal ir poreikis blėsta
bendravimo
kiti veidai  sušmėžuoja
nutolsta
tarsi metų laikai
mes vis sukiojam kas sau
kaleidoskopus
kol pažirs
jo spalvoti stiklai