Mažas žvirblelis krūme tupėjo,
Vargšas žvirblelis katę stebėjo.

Kieme ši naršė po Kudliaus būdą,
Dargi pašiaušus kailį sau rudą.
 
Žvirblis nelesęs. Seilė varvėjo.
Katei vagilei net pavydėjo.

Bet, oi tu, varge, Kudlius pabudo!
Liolę pamatęs, baisiai įsiuto.
 
Puolė jos kailį dantim taršyti,
Greit testamentą liepė rašyti.

Liolė paspruko vos gyva likus,
Toks svetingumas jai nepatiko.
 
Džiaugėsi žvirblis, kol tie du pešės,
Krūme čirškėjo sočiai prilesęs.