Kai susuka vidurius, ne taip jau baisu,
Kai susuka smegenis, atsukt – mažai šansų.
Karts nuo karto kiekvienoje tautoje gimsta
Netikras pranašas, netikras dievas, netikras
Daktaras, netikras santechnikas ir gali vardinti
Ir vardinti, bet jie visi turi diplomus, laipsnius,
Pažymėjimus ir visur jiems atidaro duris ir sutinka.
O kas įvyksta po to, kai gimsta naujos teorijos, kurių
Pabaiga niekuomet neturėjo geros pradžios.
Žmonės ima vienas kito nekęsti ir viską griauti,
Pseudo daktaras amputuoja sveiką koją, pusiau
Blaivus santechnikas pamiršta tualete ar  vonioje
Užsukti vandenį ir užpila kaimynus, pagaliau pseudo
 Mokslininkai modifikuoja vorus – žudikus ir tieiog
Nesuskaičiuojama jų kolonija  geria ir nuodija
Mūsų kraują. O kai dūmai išsisklaido, horizonte vien
Plyni laukai, lyg sakytum čia žmonės niekada ir negyveno.
Sugriauti namai ir sugriauti gyvenimai ir tada imi suprati, kad
Sveikas ir stiprus pamatas – nematerialus dalykas, glūdintis
Sveikame kūne ir sveikame prote, sveikame tikėjime ir mintyje.
Ir vėl tikriausiai sulauksime naujos pabaigos, o ar beliks nors
Vienas sveikas naujai pradžiai, kai griovimui mašinos jau paruoštos,
retorinis klausimas, vertas milijono.