vėl trumpėja dienos
vėl ilgėja naktys
greit diena per gaidžio žingsnį
kažkam durys atsidaro
kažkam užsidaro
nuslopinę paskutinį tvinksnį
 
vis dar netikim
vis dar mąstom
nedaug  laiko turim – bet pakankamai
kartais per daug kalbam
kartais ilgai tylim
lyg pamiršę lemtį neatmenamai
 
ar kitaip negalim
ar tiesiog nemokam
mums ir nežadėjo be klaidų
taigi darėm patys
taigi kaip išėjo
taip ir neišmokę be skriaudų
 
reiškia  turim tai ką turim
reiškia mums reikėjo
asmenybes grūdina sunkumai
tuo mes ir įdomūs
tuo  kažkur išliksim
atminty  dygliuotais  krūmais