Myliu tave kaip šauksmą ir kaip riksmą,
Myliu tave kaip tylą ir kaip mažą nykščią,
Myliu tave mažytę, tartum aguonos grūdą,
Myliu tave kaip sapną, kuris toks tikras būna.
 
Kai mylimasis neš tave ant savo rankų
Ir švelniai žvelgs į tavo veidą lyg į dangų,
Žinau, kad atsakyti tuo pačiu mokėsi,
Nes meilėje auginta, jam deimantu žibėsi.
 
Ir kai pati ant savo rankų meilės kūdikį sūpuosi,
Aš su tavim kartu jį prie krūtinės glausiu ir myluosiu,
Tegul tas meilės siūlas per amžius jungia sostus,
Tesaugo ir augina mus tarytum meilės bokštus.