Lineliai, kamėjos, saulytės –
Kiek daug vardų mielos gėlytės,
Gali su ja ir džiaugtis, ir kalbėti,
Apsikabint, priglausti ir žavėtis.
 
Gėlytė turi jautrią ir gražią širdį,
Ir, rodos, viską jaučia, viską girdi,
Žiedelis atviras į aukštį stiebias,
Kad saulės ir žmogaus būt pastebėtas.
 
Ir kai žvelgi į jas, atrodo iš tolo moja,
Ir kviečia vis prieit arčiau, ir padėkoja,
Ir atsisveikindamos norėtų pasakyti,
Kaip reiks tą rudenį, jo vėjus atlaikyti.
 
Dėkoju, brangiosios, už visą jūsų grožį,
Prailginot man vasarą ir privertėt svajoti,
Prisirinkau sėklyčių, jūsų mažų vaikelių,
Pavasarį pabudinsiu, bus daug naujų žiedelių.