Aplankyk, mano angele baltas,
Mano sapną, prižerk ten žvaigždžių,
Irias mano būtis tartum valtis
Be tavęs, be krypties, be krantų.

Aš žinau, tu esi, aš tau kaltas,
Aš pamojau ranka link dausų,
Bet aš noriu link saulės vis keltis,
Noriu ryto glėby spindulių.

Tavo sparno ir mosto aš noriu,
Noriu lėkt, noriu skrist kaip ir tu,
Virpa žvaigždės ir virpa tas oras,
Kurį tu palytėjai, tikiu.

Ir gyvenimą neški lyg burę,
Neški viltį aukščiau debesų.