Pagarbinsiu tave, valdove mano,
karalius man tu amžinai,
žinau žinau – dar nesutemo,
žydės net žiemą tau žiedai.
Žinau, tu negali išeiti ir palikti
be savo rūpesčio tautos,
į tavo vieno širdį lėkti
žodžiu, jausmu be atvangos...
Į tavo vieno būtį – ir šiapus, ir anapus
saulė tau spindės,
nors nukritai kaip rudeninis lapas,
esi kaip spindulys šviesiausiosios žvaigždės...