Užeisiu vasarot – prie tokio stalo,
Kol dar teptukai neuždžiūvo
Ir pievų stalas neišbalo,
Ir visko dar pakankamai čia buvo.

Kol dar galiu surast aguonų kampą tylų,
Kol saulė plieskia net per visą dangų –
Ir ten tūnot išjungus net mobilų,
Ir valgyt obuolį jau nuo saldumo sprangų.

Bet ką tik nuvertė jau vėjas vazą,
Ir, lyg lengva ranka pamojus,
Jau kapsi į palangę lietūs džiazą,
Ir horizonte nusidažė gojus...