Lietaus aitvarai
Stiklo karoliukai
Pabiro ant lango
Ir varva it mintys,
Užgulusios sielą.
Sabalo naktį –
Švelnią ir šiltą –
Regiu aš spalvotus
Gyvenimo uostus.
It nebyliam kine
Siužetai šokinėja,
Bet nerandu aš to
Klondaiko savo sielos.
Išgarinau aš langą –
Karoliukų nebėra.
Stiklo šukės pažiro
Siautulinga daina.
Upeliai ištiško
Kažkada seniai.
Karoliukus susižėrė
Lietaus aitvarai.