Kartu


Šermukšnių kekėmis ateina vakaras,
Pridengdamas ranka akis.
Ilgai be žodžių mudu šnekamės –
Tuoj paukščiai šakose išnyks.

Dėliojam ryškią miniatiūrą
Iš atminties ir iš sapnų.
Tarp praeities šešėlių kliūva
Išsprūdęs vėjas nuo delnų.

Raišteliais bandom sumazgyti
Kraštus rytų ir vakarų.
Jau rudeniškai ima lyti,
Šermukšnių kekėse kartu.

Kartu – tai skonis ir buvimas,
Neišspręsta širdies lygtis.
Dangus žvaigždes kelionėn imas,
Upe nutolsta atspindys…
Saulėlydis