prasiskleidė rankos lyg žiedas baltosios lelijos
atvėrė krūtinės geismingąjį sniegą
išsirpusios kraujo žarijos
 
krenti patikli karščiuojančio geismo
pamiršusi visą pasaulį
aistros vien pulsuojantis šėlsmas
ir riksmas įžiebiantis tūkstantį saulių
 
be nuovokos tyso susipynusios rankos
palaima iliuzijos senka
tarp kūnų kasdienybės ledokšnis rangosi
kažkokio stebuklo netekome
 
patiklūs vaikai žiedlapiai vysta ir byra
nutilki žodžiais neskaudink
reikėjo galbūt tame mirksnyje mirti
rankos lyg žiedlapiai skleidžias
lelijos  — — — nežadink ———
mirtingo verksminga lemtis