Spėlioju,
Ar mes čežinsime auksą, varį, kol pavargsim,
Kol išsinersime iš veržiančių mus kūnų?
Ar tiek kalbėsime, kol bus garsus sunku ištarti,
Nesižegnosime,
Girdedami perkūnus?
Jaučiu, esi.
Be pažadų, be geismo.
Tarytum įdagas, mane pasižymėjęs.
...o aukso šukės ant pakrantės stiklo,
O vario smulkmę neša tolin vėjas..