blizga ant stiklo
temstantį vakarą
eiti į juos ir pamiršti
buvusį karštį

gyventi skaičiuojant
krintančius lašus
 klausantis jų
kritimo muzikos

debesies dar daug
užteks laikui
kol miegas užglostys
dienos įkaitusius rūpesčius