Leidos saulė už temstančio miško,
Grimzdo medžiai į glėbį nakties,
Tik staiga spindulėlis nušvito,
Tartum siųstų dienužė  „sudie“.
 
Žalios šakos trumpam prasiskyrė,
Nusidažė kamienai rausvai.
Kam siunti savo degantį kryžių,
Ką man žada saulužės ženklai?
 
Karšta vasara baigia praeiti,
Plūgai raiko rugienų laukus.
Ko sukiesi, Žemele, taip greitai,
Su tavim nesuspėja žmogus.
 
Taip norėjo dar daug padaryti,
Pasidžiaugt žydruma ežerų,
Tiktai  brauko ir trina rugpjūtis
Svajones tamsesniu vis mišku.