Pažaislio voverei
ar įžiūrėjai klausimą aky
per ašarą dar nenukritusią
kad link manęs artyn eini
gal nori pasakyti jog žinai
ką aš laikau savyje paslėpusi
ir gausi riešutą mainais
kaip gaila neturiu aš jo
esu tik retas svečias
liūdnumo atviliotas
tu nebijok pabūk šalia
aš tik žiūrėsiu nejudėsiu
aš tik stovėsiu po pušim žalia
atnešiu maisto tau rytoj
nepatikėjai tarsi žinotum
kaip nyksta pažadai migloj
ir kai pasitikėjimas išsenka
palieka žodžiai mintyse
bet šito neužtenka...