Kol dar migla rytinė dengia tavo kelią,
Nė nežinai, ar kilsi link viršūnių,
Ar į tu slėnį leisiesi –
Jėga tavy ir tavo orientyrai.
Gal būsi vaisius sotinantis,
Ar gaižūnas žalias?
Sparnai plasnoja su veržlia jėga?
O gal tik pelenėliai žyra?
Darbų darbai, kalnų kalnai...
Ei, ar giridi, kas ir kodėl vadina?
Svarbu, kad vardą mini ir į žygį kviečia.
O kur nueisi iki vakaro,
Tik vienas Dievas žino.
Rugpjūčio nuokalnė.
Kaip norisi riedėti.
Jauti?
Tai žemė link savęs jau meiliai traukia.
Svirplių lopšinė švintant nenutyla.
Sakyk, ar bežinai,
Kas laukia?
Kojelės basos šąla –
Kurpės užkerėtos dyla.
Nelaukit.
Šiandien neateisiu.
Migla tirštėja
Pavargau.
Dar snausiu.
Ten, slėniuose, šešėliai mylimų,
Nenorintys jausmus manus paleisti.
O kaip viršukalnė vadinasi?
Manau, kad apledėjęs sausis.