Jeigu išdavei Tėvynę, te akmenys tau kalnu stoja,
Visi keliai tebus tau sniego užpustyti, užsnigti,
Kad nesurastumei net ir mažiausio tako, kad
Tavo pėdsakai išnyktų ir skęstų tamsioje nakty.
 
Jeigu išdavei Tėvynę, nelauk pasigailėjimo ir atleidimo,
Jeigu išdavei Tėvyne, geriau negimęs būtumei antai,
Jei išdavei tą šalį, kuri tave maitina, rėdo ir globoja,
Nevertas josios nei pastogės, tau viskas svetima  čionai.
 
Jei išdavei Tėvynę, tai krisk ant kelių ir atsiprašyki,
Galbūt šventa žemelė tiek atleidus ir vėl  atleis,
Bet jei širdis jau kietu akmeniu pavirtus, reiks laukt
Ilgai, pakol į švarų baltą smėlį ar  žalią žolę ji pavirs.