Tai sielos vakaras –
Smilgynas lig dangaus
Ir tavo jėgos menkos tarsi vikšro,
Ir ima ašarų migla aklas akis skalaut –
Sunku atskirt, kas sapnas,, o kas – tikra.
Tai sielos vakaras, kai liūdna ir baugu,
Kada vienatvė langines užvėrus.
Svirplių lopšinė iki pat dausų,
Kada tas pats, kas blogis, o kas – gėris,
Nes tuoj išlįs šešėlių eisena,
Priglaus tave, paglostys ir apklostys.
Kažin, sakys ar
Amen,
Ar
Gana?
Užmik, nurimk.
Tik sielą atiduoki.