Sušukuok man, mama, plaukus,
Taip, kaip švelniai tada šukavai,
Aš jau didelė, aš jau suaugus,
Ir trumpi jau mano plaukai.
 
Tą švelnumą vėl noris pajusti,
Ir tą rūpestį, kad būčiau graži,
Ir kalbėjimą tarsi čiulbėjimą,
Ir saugumą savų apsupty.
 
Nubangavo, nuvilnijo tos garbanos,
Išnešiojo jas vėjas laukais,
Gal paukštelis susuko lizdą sau,
O gal ištiesė tinklus vorai.
 
Viskas skyla, viskas dyla, dalijasi,
Kas surinks tai, ko netekom kadais,
Ir jaučiu, kaip tos garbanos vijasi,
Tarpu motinos pirštų, lyg išplaukę linai.