Maestro liečia gitaros stygas,
Skverbias muzika tiesiai į širdį,
Ir glaudiesi prie jos lyg žuvis,
Ir skverbies begalybę patirtį.
 
Grok gitara, taip, kaip laužas liepsnoki,
Kilk į viršų lig žvaigždelių dangaus,
Grok maestro, kaip gali ir kaip moki,
Iki skausmo gelmės iki jausmo gilaus.
 
Ir jaunutė šokėja, lyg stirna miškų,
Šoko taip, lyg tai būt paskutinis,
Skrieja aidas virš laukų ir kaimų,
Lyg raudotų paukštelis laukinis.
 
Grok gitara, taip, kaip laužas liepsnoki,
Šok jaunyste, ji prabėgs kaip diena,
Šok jaunyste kaip gali ir kaip moki,
Šok jaunyste, lenkias tau ir naktis, ir diena.
 
Po daug metų už lango girdėsis šarmanka,
Šoks mažytė šokėja stebuklingoj dėžutėj,
Kai  pažvelgsi į ją, prisiminsi tuos veidus,
Skambės muziką, šokis ir pati dar jaunutė.