***

Švelniais šešėliais apsivysiu Tavo tylą,
nepakeliamą nežinią apklosiu baltumu.
Kasdieninė gėla sunkiais lašais pažyra,
vaivorykšte sruvena iš nematomų gelmių.
Šaltais lašais išprausiu lėtą pavargimą -
jau nebeglostysiu praskriejančių sapnų.

Nutrūkę žodžiai šalčio raštuos įsirėžia –
sustingusi tyla jau nebetaps garsu…
Vėtra