Subraižei lyg vinilinę plokštelę
Savo aštriais aistros nagais mane.
Tu, tarsi ryto saulė, kuri kelia
Pro langą spinduliais apglėbdama.

Šviesi dama su mėlynu sijonu,
Žalių akių bedugnėje tirpstu...
Vėl įkvepiu: ir gundau, ir vilioju,
Paskęsta pirštai bangose plaukų.

Priglusti švelniai prie tavęs jauku,
Vis ieškau, kaip žmogus žmogaus artumo.
Dar liko paslapčių neatskleistų,
Jaučiu, kaip šiluma pulsuoja kūne.

Ne nuodėmė, jei šelmiškai pažnaibai,
Širdies hardkoras plazda peteliškėm.
Rašyti gera, kai kūrybos vaibai
Emociškai skaidriais fontanais trykšta.

Palaima, kai į ausį kužda tyliai
Per laiką išjaustus, tikrus žodžius.
Regiu, dangui žvaigždė šiaurinė kyla,
O šiąnakt ta žvaigžde pabūki tu!