Ir už ką Tau,
Mano
Geroji,
Gražioji,
Senoji
Dvigale Pirkia,
XXI amžiaus berniukai
Savo plastmasiniais pirštais
Akis išbadė?!
Tavo pavandenijusiose akiduobėse
Aš dar matau
Anūdienį dangų.
Matau jų šešėlius
Mėlynais švarkeliais
Su užrašu „Fauga“,
Girdžiu nenumaldomą skausmą,
Prasiveržusį rėkimu
Svirties prie šulinio,
Į kurį jis neseniai
Nusispjovė.
Už ką,
Mano
Geroji,
Gražioji,
Senoji
Dvigale
Pirkia?!