Nuo ko bėgi, žmogau, kas gi veja tave
Iš gimtosios šalies, iš gimtųjų namų?
Juk visai nežinai, ar pasieksi krantus,
Gal mirtis pasitiks tarp plačių vandenų.
 
Kas gi pagrobė tavąjį turtą ir grožį
Ir gyvenimui tavo pakabino jau kilpą?
Ar tai tie, kurie liepė amžiams nutilti
Ir po saule šiukšlyne gyventi ir mirti?
 
Ar tai tie, kurie užima rangus ir postus,
Bet gal tiktų būti tik gatvės šlavėjais?
Tai todėl jie tik žudo, tik gena ir bado,
Jų valdžia – tai vamzdis automato.
 
Bet ateina visiems jų valdžios pabaiga
Ir tauta jiems griežtą nuosprendį rašo,
Jų teisme atsistos ir paliudys visi, kas
Varguos ir kančioj gyvybės neteko.
 
Ir auka nekaltų, tų mažyčių vaikelių
Ant smėlėtų krantų ir gelmėj vandenynų
Išprašys suteikti jiems nežemišką galią,
Kad tuos pragaro vartus greičiau uždarytų.