Buvėlė pražuvėlė viešnia,
pasaka ne pasaka aplankė.
Tris kartus pabeldus plunksnele
praeitim pakvietus pagyventi.
 
Vėl sugrįžo žodžiai paprasti
apie Eglę, jos vaikus ir žaltį
(tik gegulė liko ta pati)
užkapotas dalgiais laimės krantas.
 
Dar bangelės supsis migloje,
dar skalaus aistras širdim suvertas,
klykaus ilgesį žuvėdros danguje,
skausmas vėl ir vėl į sielą belsis.
 
Buvėlė... nebuvėlė viešnia
Pasaka... dalia... viltis ir laimė.