Paslaptis lyg naktis ir mėnulis taip ryškiai šviečia,
Ir aplinkui šešėliai vieni pasivaikščioti kviečia,
Būk drąsus, nebijok to tamsaus paslapties šydo,
Tai tik bandymas toks, ant tvoros gaidys pragydo.

Ir prabėgo naktis, ir pradingo visi šešėliai,
Buvo daug paslapčių, jas visas surankiojo vėjai,
Kaip po aukštu medžiu tu mane bučiavai, glamonėjai,
Amžiams liko širdy paslaptis – ją tik medžiai matė, girdėjo.