mano pievų margi žolynėliai
linguoja šiūruoja - - -

tas siūlelis kuriuo prie žemės prisiūtas
vis plonyn ir menkyn

plauna rãsos akis margosios gegelės
o ir mano ir mano linksmuolė širdis

toks jaukumas šio ryto ir vakaro skrydis
tiesiai į delnus nakties tobulybė