Svajonė ir džiaugsmas į tolius keliauja
vėjo gūsio ir sielos jausmų suausti,
sava jaunystės branda jie pasikliauja,
aplinkoje nieko nemato – ateitis aiški.

Jausmai sieja, juk viltis kartu, šalia,
svajonė nepaliks savo artimo draugo, 
juos jungia stipri siekių, ateities galia –
nematomos jėgos stropiai dar saugo...

Su vėju kyla – svajonė jau virš debesų,
mažam pasaulyje jos niekas nežeidžia –
džiaugsmas telydėjo iki jos vienos tikslų:
pasiklydai debesyse, kaip atrasi pradžią?

O džiaugsmą pasiglemžia audringi vėjai:
su tuščia viltimi lyg lengvą pūką nežinion,
o svajone sugrįžki ten, kur kartu pradėjom –
aš, lengvas pūkelis, tilpsiu tavo širdin?

1978 m.