Žiedų pavėsyje diena
prisėdo poilsiuko.

Žolė palaukėj nupjauta.
Pražydo motiejukai.

Nušvito dobilai rausvi,
pakvipę medumi.

Atolas augs ir vėl išplauks.
Bus vasara – graži.

Jazminai nieko nežadės,
žydės baltai, žydės.

Šarkelė prausis lietumi,
žiogai nakčia čirpės.

Ir gundys liepos svaiguly
pamiršt visas kančias.

Ant smilgos žemuogė saldi
kerės atvert varčias.

Delčia pilnės, nokins vaisius,
braidys linksma jaunystė.

Žibės laužai, klegės vaikai,
Rymos brandi senystė .