O Tantalo kančios, o gurkšni svaigus,
Tavęs net sapne nepasiekti,
Tartum prakeikimas šis mostas man bus,
Paliaus net ir saulė man šviesti.

Maldausiu aušros dar, žvaigždės iš dangaus,
Šviesos nors krislelio per naktį,
Už ką ir mane  likimas taip baus,
Neliaus tarsi kirčiais vis plakti...