Kaip mums išlaisvinti vieniems kitus,
Kodėl tas laisvės kelias toks status,
Ir supratimas jos nevienareikšmis,
Atgavus ją, vėl ima noras viską keisti.
 
Ir būna laisvė didesnė viena už kitą,
Kartais slidi kaip ungurys, kartais kietoka,
Kartais saldi, kartais rūgšti ir net kartoka,
Kaip kūdikis, kaip moteris – kaskart kitokia.
 
Gal laisvė tik patiekalas stalams gurmanų,
Nes tiktai jie ir  kvapą, spalvą ir skonį gerai išmano,
O likusiems tik trupiniai nuo svečių stalo ir
Būk patenkintas, žmogau, kai tokia nelygybė akis bado.