Apie Vienatvę
parašiau storą Ilgesio knygą.
Prisimenu – uosis
pasaką sekė apie našlaitę,
miške pasiklydusią.
Įkelsiu Vienatvę
į blizgančią delčios valtį –
tegu per pilkus debesis
be irklininko plaukia.
Vienatvė su Ilgesiu
„Aukso žiedus“ sumainė.
Dabar jie – dviese,
nori pasiekti Laimės žvaigždę...
Kaip aš gyvensiu –
be Vienatvės ir Ilgesio?
Su kuo
per Nerimo Dangų plauksiu,
kai rudeniais linguos smilgos?
Noriu surasti
mėlynos paukštės plunksną –
ja rašyčiau eilėraščius,
sėdėdama
nukirsto uosio paūksmėje...