Iš tylos išaustas


Ir aplanko jausmas, iš tylos išaustas,
Iš dangaus bekraščio, jo gilių gelmių –
Esu  žemės svečias, lauktas ar nelauktas,
Tarp gelmės ir aukščio nuolat gyvenu.

Tarp jausmų bedugnės ir taikios ramybės,
Tarp gamtos beribių meilės dovanų.
Laikinai atvykęs, laikinai užklydęs,
Žemėj paieškoti atgarsio Namų.
Laimužė