Galbūt po tūkstančių metų mus tiesiog vadins žmonėmis – dinozaurais
Dėl to, ką mes padarėme patys su savimi ir ko mes nepadarėme, kad
Vadintumėmės tik žmonėmis arba tik Dievo vaikais. Nors mes buvome
Sukurti panašūs į  paties Dievo paveikslą, tačiau pasirodė, kad jis mums
Per prastas ir pradėjome kurti patys save. Kas gavosi, nei velnias nei
Gegutė. Mes už patį velnią tapome pranašesni, o jau kaip išmokome
Kukuoti, tai nuo ryto iki vakaro kukuojame, tai springdami iš pavydo,
Tai džiaugdamiesi kitų nelaimėmis, tai skaičiuodami kitų pinigus, tai
Kvatodami kur reikia ir kur nereikia. Kas mus išlaisvins nuo mūsų
Pačių, gal tam skirtos pandemijos, gal jau dabar tiesiog lekia asteroidas,
Kuris anuo metu išlaisvino paprastus dinozaurus nuo jų svorio ir dydžio.
Kaip sumažinti žmogaus – dinozauro svorį ir dydį, apipjaustant, naudojant
Protarpinį badavimą, laikantis tylos įžadų ir pasirenkant piligrimystės kelią.
O gal atsisėsti miške tilom prie skruzdėlyno ir stebėti, kokios visos jos mažytės, kokios visos jos panašios, kokios jos tylios, kokios darbščios ir viena kitai padedančios ir sugebančios visuomet pargrįžti namo netuščiomis.  Taip auginami namai, vaikai, pasaulis ir visa visata. Pats mažų mažiausias yra  didžiausias šio pasaulio stebuklas.