752.  Vienintelis teisingas teisingumas – Dievas laukia prie durų.

751.  Meilė kuria žmogų. Nemeilė – griauna.

750.  Baisiausi ne planetiniai-galaktiniai, o socialiniai kataklizmai.

749.  Pasikeitė ir taika, ir laisvė.

748.  Socialinis paradoksas: kaltas ne tas, kuris skleidžia melą. Kaltas tas, kuris tą melą atskleidžia.

747.  Paneigimas – tai slenkstis, už kurio upės tėkmė įgauna didžiausią pagreitį.

746.  Žmonijai labiau patinka vinguriuoti takeliai.

745.  Žiūrėdama filmą bent žinai, kad tuoj pasirodys princas.

744.  Kolektyvinio nerimo lygis tiesiogiai proporcingas melo sklaidos apimčiai.

743.  Jei pasiklydai vertybių voratinklyje, stebėk gamtą, – ji neklysta ir nepasiklysta.

742.  Neskubėk pasiekti viršūnę. Toliau seka nuolydis.

741.  Atminties karai vyksta tada, kai dabartis – be vilties.

740.  Kokia atmintis, tokia ir laikysena.

739.  Jeigu jau verčiame puslapį, tai verčiame jį su visu tekstu.

738.  Nieko negali būti bendro. Net teisingumo vykdymo.

737.  Su tuščiom kišenėm pabėgti lengviau, negu su dideliais pinigais.

736.  Kuo daugiau reglamentavimo, tuo mažiau moralės.

735.  Jeigu nežinai, ką daryti, imkis vadovauti.

734.  Kaip taisyklė, daugiausia jėgų išeikvojama tuščiam reikalui.

733.  Pasodinęs bulves spalio mėnesį derliaus nenukasi.