„Ta kvailutė krūtinėj širdis...“

Шестое чувство

Прекрасно в нас влюбленное вино
И добрый хлеб, что в печь для нас садится,
И женщина, которою дано,
Сперва измучившись, нам насладиться.
 
Но что нам делать с розовой зарей
Над холодеющими небесами,
Где тишина и неземной покой,
Что делать нам с бессмертными стихами?
 
Ни съесть, ни выпить, ни поцеловать.
Мгновение бежит неудержимо,
И мы ломаем руки, но опять
Осуждены идти всё мимо, мимо.
 
Как мальчик, игры позабыв свои,
Следит порой за девичьим купаньем
И, ничего не зная о любви,
Всё ж мучится таинственным желаньем;
 
Как некогда в разросшихся хвощах
Ревела от сознания бессилья
Тварь скользкая, почуя на плечах
Еще не появившиеся крылья;
 
Так, век за веком — скоро ли, Господь? —
Под скальпелем природы и искусства,
Кричит наш дух, изнемогает плоть,
Рождая орган для шестого чувства.

Šeštasis jutimas

Brandus vynas išties pas mus puikus,
Kaip ir duona, mums kurią į krosnį šauna,
Ir moteris — mylėti kurią sunku,
Bet ją myluoti — dieviška palaima.
 
Bet ką daryt mums su rožine aušra,
Bekylančią iš vėstančios padangės,
Ramybė ten ir nežemiška tyla,
Eilėm, ištrint kur laikas neįstengia?
 
Nei suvalgyt, nei išgert, nei išbučiuot.
Akimirkos grąžint nieks atgal negali.
Mes kenčiame, nors teisūs gal, užuot
Vėl pasmerkti skubėt kaskart pro šalį.
 
Vaikiščias, pamiršęs savo žaidimus,
Akylai stebi maudantis mergaitę,
Nesuvokiantis apie meilę ir jausmus,
Kankinančiai mįslingas noras aidi;
 
Kaip kažkada, ten, asiūklių tankmėje
Bejėgis klykė gleivėtas sutvėrimas,
Šiam padarui kažkas tarė įsakmiai,
Kad kuproje sparnai jam kaltis ima;
 
Taip amžių amžiais – Viešpatie, tark kada? —
Ar skalpelis gamtos, ar ugnis kūrybos,
Kūnas inkščia negalioj, klykia dvasia,
Žmoguje gimdantys šeštąjį jutimą.

Пьяный дервиш

Соловьи на кипарисах и над озером луна,
Камень черный, камень белый, много выпил я вина.
Мне сейчас бутылка пела громче сердца моего:
Мир лишь луч от лика друга, всё иное тень его!
 
Виночерпия взлюбил я не сегодня, не вчера,
Не вчера и не сегодня пьяный с самого утра.
И хожу и похваляюсь, что узнал я торжество:
Мир лишь луч от лика друга, всё иное тень его!
 
Я бродяга и трущобник, непутевый человек,
Всё, чему я научился, всё забыл теперь навек,
Ради розовой усмешки и напева одного:
Мир лишь луч от лика друга, всё иное тень его!
 
Вот иду я по могилам, где лежат мои друзья,
О любви спросить у мертвых неужели мне нельзя?
И кричит из ямы череп тайну гроба своего:
Мир лишь луч от лика друга, всё иное тень его!
 
Под луною всколыхнулись в дымном озере струи,
На высоких кипарисах замолчали соловьи,
Лишь один запел так громко, тот, не певший ничего:
Мир лишь луч от лика друга, всё иное тень его!
1920 года
 
 Girtas dervišas

Kiparisuose lakštutės, mėnuo skendi ežere,
Akmuo juodas, akmuo baltas, kojos pinas vakare.
Butelis garsiau dainuoja, nei krūtinėje širdis:
„Šis pasaulis draugo veidas, kita — jo šešėlis tik!“
 
Aš ne šiandien ir ne vakar vynui pomėgį turiu,
Ir ne šiandien, ir ne vakar iš pat ryto aš geriu.
Vaikštau aš aplink, giriuosi, džiugesį pažinęs čia:
„Šis pasaulis draugo veidas, kita — jo šešėlis tik!“
 
Valkatėlė iš lūšnynų, lengvapėdis aš žmogus,
Visa ką buvau išmokęs, visa tai man nebrangu.
Iškeičiau į tyrą šypsnį, skambų priedainį štai šį:
„Šis pasaulis draugo veidas, kita — jo šešėlis tik!“
 
Aplankiau štai kapinaites, ten, kur ilsisi draugai,
Juk galiu aš jų paklausti, — apie meilę ką mąstai?
Iš duobės man griaučiai šaukia, štai visa jos paslaptis:
„Šis pasaulis draugo veidas, kita — jo šešėlis tik!“
 
Suraibavo, nubangavo skaistus mėnuo ežere,
Ir nuščiuvo skardžiabalsės lyg pamojus lazdele.
Tik viena lig šiol tylėjus, suulbėjo ji išsyk:
„Šis pasaulis draugo veidas, kita — jo šešėlis tik!“
Ražas