Lietus lietus, kartu su juo ir sniegas...
Pražydus plukė glaudžiasi prie žemės, prie juodos.
Ar bepakels dangun gležnutį žiedą,
Atėjusio pavasario ir saulės šypsenos?
 
Baltai žydėjo, visiems juk buvo gera
Matyti juos tarp medžių, tarp pilkų,
Kol gegužė dar neišaudė rūbo žalio,
Juo neapvilko alksnių ir beržų.
 
Žydėjimas — tik trumpas sapnas
Po neramaus laukimo, po žiemos,
Kada ištirps visus sukaustęs ledas
Ir kovas laisvę net ir žolei dovanos.
 ........................................................
Jeigu mane suprastų, gėlelę gal paguosčiau,
Kad laisvės džiaugsmas trumpas visada.
Rodos, sulaužai gruodą, su Trispalve mojuoji,
Bet greit ir vėlei varžoma tauta.
 
Lietus praeis ir gegužė nušvitus
Sode skleis vyšnių žiedus, alyvų, obelų.
Prie Nemuno rymos ieva baltai apkritus,
Tik plukė ko liūdės, bus niekam nesvarbu.