Tai papuošė balandis pievą!
Ne, ne žvaigždėm — žiedų žiedais.
Žvelgi iš tolo — auksu šviečia,
Dažais ant žemės išpiltais.
 
Galėtu, eitum, basas žengtum,
Tik būt užminti nedrąsu.
Šalia Nevėžis, jo pakrantės...
Taip viskas dieviškai gražu.
 
Ir nepyksti, jei kartais sninga,
Ar krinta iš dangaus kruša.
Nušvinta saulė ... ir laimingas
Džiaugiesi pieva geltona.
 
Žinai, balandis moka keistis,
Tik viskas bus gerai, ramu.
Jei ir netrukus greit išeis jis,
Paliks mums begalę žiedų.
 
Dar tik pradžia, bus gegužė,
Alyvas, obelis praskleis.
Baltai sodo vyšnia žydės,
Ievom nubals visi krantai.