Širdis talpina jaunystę, brandą,
pavasario - rudens dienas nykias,
laimei mažos kertelės neatranda -
kodėl uždaro aklinai sienas?
Širdis pilna, širdis tuščia, nors
pildei nuo jaunystės dienų,
deja, likimas sėlino paslapčia
ir nepalieka niekad vienų.
Tad neužpildei širdies taip,
jog kertelės neliktų tuščios –
laikas nubrėžė kelią savaip -  
neatstumei jo rankos plačios.
Pagaliau klausi savęs,
kodėl paklusai ir ėjai šiuo keliu -
matei, jog į niekur nuves -
nepabūgai eiti taku kitu?
Viskas prabėgo - neišvalysi širdies -
pripildytos švelnių, karčių trupinių,
gyvenimo gale viskas susilies -
dar vis ieškai slėpinių nežinomų.

2006 - 2021 m.