Nesustabdyt pavasario, kai jis per žemę eina
Ir žadina žydėt gėles, medžius.
Prabudusi maža žibutė žydrą žiedą skleidžia,
O baltos plukės puošia upelius.
 
Prie jų palinks žilvičių liaunos šakos,
Gelsvais žiedais, rodos, varvės medus.
Vilios bites pasklidęs saldus kvapas,
Nušvis pasaulis žmogui nuostabus.
 
Laimingas tas, kuris priims jį visą,
Su vėjo gūsiais ir lietaus lašais,
O jis vis grįžta prie tavęs nušvitęs
Su sprogstančiais gležnučiais pumpurais.
 
Sulaukiau.
Tai ačiū Dievui, kad vėl sulaukiau
Pavasario, gausių jo dovanų.
Jei būčiau vaikas, basas bėgčiau į palaukę
Pasiklausyti pempių, vyturių.
........................................................
Džiaugiuos, tik nerimas širdyje kaista,
Ar gegužė svaigins alyvom vakarais?
Ar tik griaustiniui griaudėti bus leista,
Ar žemės nedraskys tankų vikšrai?
 
Nesustabdyk pavasario, kai jis per žemę eina,
O blogio šėlsmą, Dieve, sustabdyk!