proza
Jeigu surinktume neapykantą, erzelį, patyčias,
Pajuokas, provokacijas, melą į viena, tai gautųsi
Tokia didžiulė krūva – sulig Everestu ir jeigu ją
Uždegtume, tai tikriausiai aptemtų dangus ir
Nesimatytų saulės. Jeigu surinktume visą meilę,
Visą gerumą, atjautą, visą išmintį, visą žinojimą,
Visą tikėjimą į vieną rūmą, jis būtų tik truputį
Aukščiau Everesto ir uždegtume jame visas šviesas,
Tikriausiai būtų blanki šviesa, kurioje tarpsta ir
Gerai jaučiasi ir požemio pasaulio gyventojai.
Todėl tokioje šviesoje labai sunku atskirti, kas
Tikra, o kas tik apgaulė. Kokius vaistus ir vakcinas
Reikia sukurti, kad nustotume neapkęsti vieni kitų
Ir galėtume kalbėtis angelų kalba, kad galėtume
Širdyje talpinti tik dieviškus jausmus ir daryti tik
Gerus darbus ir linkėti vieni kitiems laimės ir sėkmės.
Sakysit, kad tai tik utopinės mintys, kurios nepasitvirtino
Praktikoje. Sako, kad mokslininkai jau dabar įrodė, kad
Pirma yra sąmonė, o po to tik materija. Vadinasi ir visas
Blogis pirmiausia gimsta sąmonėje, o po to materializuojasi,
Nežinau, bet man atrodo, kad mes labai mažai skiriame
Dėmesio filosofijai ir psichologijai, kuri mums kiekvienam
Padėtų valdyti blogą sąmonę, turėtų būti pykčio ir
Neapykantos valymo laboratorijos, kuriose kiekvienas
Mes galėtume sudaužyti, sušaudyti savo blogas mintis
Arba surinkti jas į vieną indą ir sudeginti. Koks būtų
Palengvėjimas ir visatai ir visuomenei ir gamtai ir pačiam
Sau. Tai būtų nebloga investicija ateičiai.