Pamąstymai naktį
Šią naktį toks tirštas rūkas –
žibintai nemato praeivių.
Pelėdos sename parke ūkia,
pilnatis danguje debesis graibo.
Šią naktį, per tirštą rūką,–
nežinia kur praeiviai nuėjo...
Taksistai kalbasi, rūko –
laukia vėluojančių keleivių.
Šią naktį –
paminkluose kalbasi raidės,
Laiko ratas nesustodamas sukasi:
kas praėjo, per rūką ateina vėl –
besparniai Laiko paukščiai
ant obeliskų tūpiasi...