Kasdienybė
Brėkšta rytas, jautiesi pavargus –
miegas buvo neramus,
nebemąstai apie laukiančius darbus,
veikiau apie nakties sapnus.
Tu pakilsi – slankiosi lyg šešėlis –
laukia tuščia diena,
širdį paguos dangaus mėlis –
su savo mintimis – ne viena!
Jos blankios – ne gaivus šaltinis,
deja, nuolatos jomis gyveni,
šiandienės, iš praeities, atsitiktinės
ir dar vis nepasikliauji savimi.
Todėl toliau tuščiai savastyje tūnosi,
nustumdama darbus šalin,
gulsi, kelsi, kartais sapnuose klajosi –
viską dar dėliosi atmintin.