Kalnai sielai
Nuplaukia saulė savo keliais,
Savo keliais lekia vėjas.
Kartais už keteros kalno laikeis,
Kartą – įkvėpt nesuspėjai.
Bėgo prabėgo diena pro akis,
Mėnuo įkrito į širdį.
Laisvės troškimas ilgai nesugis,
Debesys plaus, lietūs girdys.
Nebeskubėsi viršūnių pasiekt,
Baimės nebus pavėluoti.
Kūnas į žemę,
Siela vis tiek –
Lieka po kalnus klajoti...