Menu, tada buvau svarbiausia,
Bet ir neklausiau priežasties...
Į sielą nerimas vis rausias:
Kaip gyveni, kaip tu jauties?..

Koks tavo vakaras, koks rytas?
Ar kas priglunda prie peties?
Menu, kuri korta kam krito –
Geriausio visada tikies...

Tikiu, jog tavo dienos šviesios,
O naktys be sunkių sapnų...
Nors tau aš nesakiau: ilgėsiuos,
Bet jausmą tą – lig šiol turiu!