Sniego musės


(Apie pavasarį su ilgesio ir humoro gaidele)
 
Sniego musės skraido po orą,
Sukas tarp medžių šakų.
Silpnas vaikinas tas kovas,
Vėl po žiemužės padu.
 
O ji įnoringa ir neskuba žengti
Pro saulės pakeltus vartus.
Laukiam balandžio kaip šventės,
Gal jis šiltesnis jau bus.
 
Šalta, žvarbu vyturėliui,
Pempės balų nesuras,
Draikos palaukėje vėlei
Lopyta sniego skara.
 
Eitum į Nemuno slėnį,
Eitum upelio krantais,
Sveikintum dangų ir vėją,
Kvepiantį pienių žiedais.
.............................................
Nors žinau, palūkėsim, sulauksim
Šėlsmo žibuoklių akių,
Tiktai, rodos, galėtum – pašauktum:
Pavasarį mielas, kur tu?
skroblas